lt
LŽB lankėsi Pasaulio Žydų kongreso (WJC)- Izraelio delegacija

LŽB lankėsi Pasaulio Žydų kongreso (WJC)- Izraelio delegacija

LŽB lankėsi Pasaulio Žydų kongreso (WJC)- Izraelio delegacija. Delegacijoje: WJC – Izraelio pirmininkas Shai Hermesh (buvęs Kneseto narys), J. Moshe Leshem -valdybos narys, Užsienio ryšių tarybos direktorius, dr. Laurence Weinbaum, KCAC pirmininkas MK Robertas Ilatov, MK Yakov Margi, KCAC direktorius Josh Reinstein  ir WJC – Izraelio generalinis direktorius Sam Grundwerg. Kiekvienais metais WJC-Izraelis aplanko įvairių šalių sostines, susitinka su parlamentų  nariais, krikščionių religinių bendruomenių lyderiais, užmezga dialogą, aptaria bendras problemas, steigia Izraelio paramos grupes ir skatina didesnį jautrumą žydų klausimu. Ši parama Izraeliui yra svarbi dabar, kai žydų valstybė vis dažniau susiduria su tarptautine izoliacija, ypač ES. Pastaraisiais metais delegacija lankėsi Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje ir Rusijoje.

Birželio 1d. vakare svečiai aplankė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenę, juos pasitiko LŽB pirmininkė Faina Kukliansky, smagų muzikinį sveikinimą su žydų melodijom ir šokiais parengęs ansamblis Fajerlech, iškarto sušildė svečių nuotaiką ir abipusį bendravimą. Buvęs Kneseto narys, dabar WJC vice prezidentas ir WJC Izraelio vadovas Shai Hermesh pasidalino su visais džiugiausia kelionės į Lietuvą naujiena.

Laiškas dėl Holokausto aukų išniekinimo

Laiškas dėl Holokausto aukų išniekinimo

Vilniaus apskrities VPK

Gerbiamas Komisare,

kreipiuosi į Jus dėl Naujanerių Holokausto aukų atminimo paminko išniekinimo.

2016 m. gegužės 22 d. dar kartą aplankę Naujanerių Holokausto aukų atminimo paminklą įsitikinome ir pranešame, kad Naujanerių holokausto aukų atminimo betoninis paminklas:

(1) smarkiai apdaužytas

(2) paverstas neapykantos ir smurto sklaidos priemone.

Paminklinėje lentoje akmenyje įrašyta nacių ženklai: užrašas „Juden raus“ tarp svastikos ir runų „S“- Deutsches Jugendvolk ženklo.

Kvietimas dalyvauti „Pride Voices“

Kvietimas dalyvauti „Pride Voices“

Kalbėdami apie LGBT* asmenų žmogaus teisių padėtį šalyje, dažnai pamirštame, jog mūsų gyvenimai – tai ne vien iššūkiai, su kuriais susiduriame kiekvieną dieną. Mūsų gyvenimai – tai istorijos, kurios privalo būti išgirstos.

Nacionalinė LGBT* teisių organizacija LGL maloniai kviečia Jus dalyvauti išskirtiniame Baltic Pride 2016 renginyje , kuris vyks š. m. birželio 16 dieną 19.00-21.00 val. Lietuvos Rusų Dramos Teatras. Renginio metu tarptautiniu mastu žinomi LGBT* asmenys ir žmogaus teisių aktyvistai pasidalins savo asmeninėmis patirtimis, istorijomis ir išgyvenimais dalyvaunat judėjime už lygias LGBT* asmenų teises.

Skaičiuojami Lietuvos žydšaudžiai: gali būti iki 6 tūkstančių

Skaičiuojami Lietuvos žydšaudžiai: gali būti iki 6 tūkstančių

15

Nuotraukoje: žydų egzekucija Šiauliuose 1941m.

Liepa Želnienė

Turbūt niekada iki galo nebus žinoma, nei kiek tiksliai žydų praėjusio amžiaus penktajame dešimtmetyje buvo nužudyti Lietuvoje, nei kiek lietuvių dalyvavo vykdant holokaustą. Istorikai sako, kad pirmiausia reikia nuspręsti, ką laikysime holokausto vykdytojais: ar tik tuos, kurie spaudė gaiduką, ar ir tuos, kurie saugojo žudynių vietas, jas ruošė, varė žydus į getus, savinosi jų turtą.

Žydšaudžių sąrašas Lietuvoje gali siekti ir 6 tūkstančius: kodėl bijoma jį paskelbti

Mindaugas Jackevičius, www.DELFI.lt 2016 m. birželio 6 d.

Vengdama Holokausto temos ir tyrimų šia tema, Lietuva atsiduria pavojuje pasaulio akyse tapti žydšaudžių tauta. Tokios mintys skambėjo pirmadienį Seime surengtoje konferencijoje, kur dar kartą pakartota: šiandien nežinomas nei tikslus žydus žudžiusių, nei juos gelbėjusių asmenų skaičius. Sukanka 75 metai, kada prasidėjo masinės Lietuvos gyventojų žydų žudynės. Pirmadienį Seime surengtoje konferencijoje parlamentaras Arvydas Anušauskas pastebėjo, kad kalbėdami apie Holokausto vykdytojų skaičius, žmonės būna labai atsargūs. Suskaičiuoti akcijų dalyvius nėra lengva – pavyzdžiui, dalis jų kartojasi, nes veikė skirtingose vietovėse. Be to, kyla diskusijų, kas yra Holokausto vykdytojai – ar tie, kurie laikė ginklą, ar ir tie, kurie varė į žudynių vietas, kitaip talkininkavo.

Seimo rūmuose Vilniuje surengta diskusija apie Holokausto vykdytojus Lietuvoje

Seimo rūmuose Vilniuje surengta diskusija apie Holokausto vykdytojus Lietuvoje

Vilnius, birželio 6 d. (BNS). Prieš diskusiją renginio organizatoriai žadėjo nurodyti žydų genocido vykdytojų skaičių. Žydų genocido vykdytojais Lietuvoje turėtų būti laikomi ne tik tie, kurie spaudė ginklo gaiduką, bet ir tie, kurie vežė žydus, saugojo žudynių vietas, sako istorikas Alfredas Rukšėnas. Jis pabrėžė, kad nustatyti žydų genocido vykdytojų skaičių galima tik labai apytikriai. „Žydšaudžiais galima laikyti visus operacijos dalyvius, net jeigu ir nespaudė gaiduko, bet jie sudarė sąlygas įvykdyti tas operacijas“, – pirmadienį per diskusiją Seime sakė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro specialistas.

Istoriko teigimu, anksčiau samprotauta, kad jeigu asmuo tik saugojo žudynių vietą, tai jis nėra žydšaudys, nors ir dalyvavo operacijoje. Pasak jo, žinoma, kokie batalionai vykdė žydų genocidą, tačiau nustatyti konkretaus žmogaus dalyvavimą ar indėlį – sudėtinga. A.Rukšėnas svarstė, kad labai apytikriais skaičiavimais, žydšaudžių lietuvių skaičius gali siekti 6 tūkstančius. „Remiuosi tuo darbu, kuris susijęs su Melamedo sąrašo tyrimu, kurį mes pradėjome tirti 2009-aisiais, remiuosi Arūno Bubnio duomenimis ir remiuosi tuo darbu, kurį esu parengęs apie Holokaustą Kretingos apskrityje 1941 metais. Aš tuos duomenis sugretinu ir man atrodo, kad bent tų, kurie dalyvavo tiesiogiai, kurie šaudė, galėtų būti iki 6 tūkstančių“, – sakė istorikas. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje nebuvo žmonių, kurie inicijavo genocidą kaip visuomeninį procesą, tai buvo okupacinės valdžios nuleista užduotis. Pasak A.Rukšėno, reikėtų padaryti tokį istorinį tyrimą, kur būtų suregistruotos kiekvieno genocido dalyvio funkcijos: tie, kurie užsiėmė žydų sąrašų sudarymu, kurie užsiėmė turto nusavinimu, kurie varė į getus ir kurie dalyvavo masinėse žudynėse. Istorikas pabrėžė, kad galima nustatyti apytikrį genocido dalyvių skaičių, bet ne pilną jų sąrašą. 

Vidinės užtvankos: videomenas iš Izraelio

Vidinės užtvankos: videomenas iš Izraelio

Šiuolaikinio videomeno iš Izraelio programą parengė ir NDG auditorijoje pristatys Tel Avivo Šiuolaikinio meno centro kuratorė Chen Tamir. Programa pasiūlys plačią Izraelio eksperimentinio videomeno apžvalgą istoriniame, socialiniame ir politiniame šios unikalios ir sudėtingos šalies kontekste.

2016 m. birželio 7 d., 18 val.

Įvadinė dalis: Izraelio videomeno raida nuo 1990 metų iki šių dienų

Šis vakaras skirtas istorinei Izraelio videomeno apžvalgai. Chen Tamir kalbės apie ekonomikos liberalizavimą devintame ir dešimtame praėjusio amžiaus dešimtmečiuose, aptars, kokią įtaką tai darė žiniasklaidai bei technologijoms, stipriai paveikusioms Izraelio šiuolaikinio meno sceną.

Doron Solomons
Mano pauzių kolekcija (My Collected Silences), 1996, trukmė – 4 min

Sharon Ya’ari paroda Laukų ir miškų pozityvai

Sharon Ya’ari paroda Laukų ir miškų pozityvai

Nacionalinė dailės galerija Lietuvoje pristato išskirtinį 2016 m. vasaros kultūros renginį – Izraelio šiuolaikinio menininko Sharono Yaari fotografijų parodą “Laukų ir miškų pozityvai”. Tai viena didžiausių autoriaus personalinių parodų Europoje ir pirmoji Lietuvoje.

Yaari paroda – tai pirmiausiai unikali galimybė susipažinti su kita, mums menkiau žinoma fotografine tradicija. Fotografiją studijavęs Izraelyje, Anglijoje ir JAV, Yaari kuria didelio formato, koncentruoto turinio vaizdus. Tai fotografijos, kuriose nedaug dokumentikai būdingo atsitiktinumo ir spontaniškumo, netgi priešingai – dauguma vaizdų apmąstyti ar net sąmoningai sukonstruoti.

Dėmesio –  ieškome darbuotojo/-jos vairuotojo pareigybei

Dėmesio – ieškome darbuotojo/-jos vairuotojo pareigybei

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė (toliau – LŽB) ieško darbuotojo/-jos vairuotojo pareigybei.

Žemiau pateikiami reikalavimai:

Darbo vieta ir laikas:
-LŽB, Pylimo g. 4, Vilnius, darbo dienomis ( I-V; nuo 9-18val. kiekvieną dieną), savaitgaliais (pagal poreikį).

Darbo pobūdis:
– LŽB Pirmininkės, narių, svečių, darbuotojų vežiojimas, kurjerio funkcijos vykdymas, prekių, daiktų atvežimas/išvežimas/pakrovimas/iškrovimas, LŽB Socialinių programų klientų vežiojimas.

Reikalavimai darbuotojui:

– B kategorija;
– Ne mažesnė kaip 2 metų vairuotojo patirtis;
– Anglų, rusų kalbų pagrindai;
– Atsakingumas, pareigingumas, sąžiningumas;

– Gera sveikatos būklė (tinkama daiktų krovimui/iškrovimui, vairavimui);

– LŽB transporto priemonių priežiūra;

– Pirmenybė suteikiama LŽB skėtinių organizacijų nariams.

LŽB siūlo:

– laiku mokamą atlyginimą;

– socialines garantijas.

Prašome gyvenimo aprašymus (CV) siųsti el.paštu: rokas@lzb.lt iki 2016-06-10. Dėl detalesnės informacijos prašome kreiptis mob.tel.: 865209915.

Kupiškėnų mintyse

Gegužės 30 dieną Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijoje surengta tarptautinė konferencija „Kupiškio žydų bendruomenė. Praeities ir dabarties sąsajos“. Į renginį atvyko Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon su žmona Tal Maimon, Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman, istorikas Arūnas Bubnys, rajono valdžios atstovai ir kiti svečiai. Išklausyta nemažai pranešimų apie skaudų Kupiškio žydų likimą, jų gyvenimą mūsų krašte.

Idėją pavyko realizuoti
Kupiškio etnografijos muziejaus specialistė, projekto sumanytoja Aušra Jonušytė, pasakojo, kad konferencijos, skirtos išsamiems Kupiškio žydų bendruomenės tyrinėjimams apžvelgti, idėja gimė, kai Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje A. Maimon pirmą kartą 2015 m. rugpjūtį lankėsi Kupiškyje, taip pat – ir P. Matulionio progimnazijoje. 

Pirmasis Vilniaus vaikų kūrinių aukcionas

2016 birželio 6 d!

Vilniaus Vaikų ir jaunimo dailės mokykla – pirmoji nepriklausomoje Lietuvoje privati meninio – kultūrinio ugdymo institucija, pradėjusi savo kelią 1991 m. jos įkūrėjos, Jūratės Stauskaitės dailės studijos pavadinimu. Per 25 gyvavimo metus mokykla tapo įvairiapuse,  novatoriška meninio ugdymo erdve, kurioje savo kelių ieško ir atranda visi, kuriems ji suteikė individualų laisvos raiškos pojūtį, pritaikomą bet kuriai profesijai. Per minėtą laikotarpį mokykla išleido kelis tūstančius absolventų, parengė metodinius leidinius, naudotinus bendrojo lavinimo mokyklose, dalyvavo miesto ir valstybinėse meninio ugdymo edukaciniuose ir labdaringuose renginiuose ir yra pasirengusi toliau ugdyti kūrybingo visuomenės nario įgūdžius.

Viena iš svarbiausių mokyklos kūrybinių veiklos sričių – VILNIAUS VAIKŲ IR JAUNIMO MENO GALERIJOS „Vėjas“ veikla.

Gešer klubas kviečia!

Drauge su rabinu Kalevu Krelinu švęsti  Šabatą ir pasikalbėti apie „Šavuot-ą – „.. šventę be tikslios datos ir priežasties“. Mūsų susitikimas vyks penktadienį, birželio 10d. „Rišono“ restorane (Tilto g. 3). Vietų skaičius ribotas, tik 30.Bilietai ir informacija:

Žana Skudovičienė 867881514.

Konferencija ,,Kupiškio žydų bendruomenė. Praeities ir dabarties sąsajos“

Konferencija ,,Kupiškio žydų bendruomenė. Praeities ir dabarties sąsajos“

Gegužės 30 dieną Kupiškyje Povilo Matulionio progimnazijoje įvyko tarptautinė konferencija ,,Kupiškio žydų bendruomenė. Praeities ir dabarties sąsajos“, kurią organizavo Kupiškio etnografijos muziejus drauge su progimnazija. Konferencijoje dalyvavo: Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje J.E. Amir Maimon, Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofmanas, Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas, Kupiškio rajono vicemeras Aurimas Martinka, Kupiškio Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jurgita Trifeldienė, Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė, Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos direktorius Rimvydas Latvys.

Seimo narys Aleksandras Zeltinis savo sveikinamajame žodyje pranešė, kad jo iniciatyva bus restauruojama buvusi sinagoga (dabart. Kupiškio biblioteka), kur 2001 m. buvo atidengta bronzinė memorialinė lenta su žuvusiųjų Holokausto metais Kupiškio žydų vardais. Seimo narys S. Jovaiša išreiškė viltį, kad ateityje pats svarbiausias  tikslas turėtų būti  geri santykiai tarp žydų ir Lietuvos valstybės gyventojų. 

Panevėžio žydų bendruomenėje lankosi svečiai iš Izraelio

Panevėžio žydų bendruomenėje lankosi svečiai iš Izraelio

Gegužės 26 dieną Panevėžio žydų bendruomenė priėmė gausų būrį svečių iš  Izraelio: studentus ir dėstytojus iš Jeruzalės pedagoginio koledžo, kuriam vadovauja profesorė Michal Benfiatov. Susitikime dalyvavo tuo metu bendruomenėje viešėjusi  viena iš Dievo Apvaizdos seserų kongregacijos narių Leonora Kasiulytė, kuri svečiams pristatė savo knygą ,,Teisuolė Marija Rusteikaitė gimnazistų piešiniuose“. 

Gegužės 29d. LŽB bendruomenėje vyks LSK “Makabi” ataskaitinė-rinkiminė konferencija

 

Konferencijos darbotvarkė ir reglamentas 

  1. LSK „Makabi“ prezidento ataskaitinis pranešimas (S.Finkelšteinas)      20 min.
  2. Revizijos komisijos pranešimas (O.Dolgunovas)                                          5 min.
  3. Finansinės ataskaitos tvirtinimas                                                                     5 min.
  4. LSK „Makabi“ įstatų naujos redakcijos svarstymas ir tvirtinimas (M.Duškesas) 15 min.
  5. Garbės svečių sveikinimai konferencijai                                                                       15 min.
  6. Delegatų pasisakymai                                                                                                        3 min.
  7. LSK „Makabi“ Tarybos ir prezidento veiklos įvertinimas                                          5 min.
  8. Tarybos ir revizijos komisijos rinkimai                                                                          15 min.

Pertrauka  (Dokumentinis filmas apie „Makabi vėl Lietuvoje-25”                                   25 min.

  1. Prezidento, viceprezidentų ir revizijos komisijos pirmininko rinkimai                  15 min.

 

Su nauja LSK „Makabi“ įstatų redakcija galima susipažinti LŽB tinklalapyje www.lzb.lt  skiltyje „Makabi“.

Lietuvos sporto klubo „Makabi“ Taryba

Kas galėjo pakeisti priimtą ir kelis metus veikusį įstatymą dėl dvigubos pilietybės ?

Kas galėjo pakeisti priimtą ir kelis metus veikusį įstatymą dėl dvigubos pilietybės ?

LŽB pirmininkė Faina Kukliansky

Mieli Lietuvos žydų bendruomenės nariai ir išeiviai iš Lietuvos, žydai, gyvenantys užsienyje,

Norėčiau suprantamai paaiškinti, kokia šiuo metu susidarė padėtis su Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymu ir jo straipsniais, liečiančiais tuos asmenis, kurie siekia atkurti Lietuvos pilietybę, neatsisakę turimos, t.y. PAR, Izraelio, JAV, DB ir t.t.

Taigi, viena vertus, ne karo metas, nors PAR beveik karo metas žydams, o didžioji dauguma  žydų  užienyje  gyvena geriau už mus. Aišku ir Lietuvos Respubikos atkūrimo įstatymas buvo parašytas ne specialiai žydams.Tačiau mums, Lietuvos žydų bendruomenei, rūpi pasaulio žydai ir jų teisėti lūkesčiai atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Be abejo, kyla klausimas, kada gi jie ją prarado?

Žydai, iki karo išvykę iš Lietuvos su lietuviškais pasais, ir tie, kuriuos varė iš Lietuvos į konclagerius, ir tie, kuriuos vežė į Sibirą – savo noru Lietuvos pilietybės neatsisakė. Jie ją formaliai prarado atkurtos Lietuvos nepriklausomybės laikais kaip ne lietuvių kilmės asmenys ( paaiškėjo, kad iš Lietuvos kilę žydai,  nėra lietuvių kilmės asmenys, jie net nėra Pasaulio lietuvių organizacijų nariai) ir dargi dalis jų “repatrijavo” iš Lietuvos.